Regresinių hipnozių įrašai

"Matrica" ,"daugelis nėra pasirengę atsijungti nuo sistemos", tai kalba apie gilią tiesą apie žmogaus prigimtį, kuri atspindi ir pasakojimo išgalvotą pasaulį, ir realią metafizinę visuomenės būklę. "Sistema" filme "Matrica" yra iliuzijos metafora – dirbtinis konstruktas, skirtas valdyti ir sutramdyti žmoniją, suteikiant jai klaidingą tikrovės pojūtį, panašiai kaip daugelis šiandien gyvena įstrigę visuomenės iliuzijose, negalintys arba nenorintys matyti. anapus melo, manipuliavimo ir kontrolės šydo.

Daugeliui sistemos patogumas yra geresnis už nerimą keliantį ir dažnai skausmingą pabudimo tiesos procesą. Žmonės per daugelį metų – kartais ištisų kartų – buvo priversti priimti pasaulį tokį, koks jis jiems pateikiamas. Atsijungti nuo šios sistemos reiškia susidurti su atšiauria, kartais nepakeliama realybe, kad viskas, ką jie manė esant tikra, iš tikrųjų yra melas. Tam reikia drąsos, noro priimti diskomfortą ir, svarbiausia, pasirengimo paleisti tai, kas, jūsų manymu, yra tiesa.

Tie kurie vis dar yra prijungti prie sistemos, dažnai yra aršiausi jos gynėjai. Kodėl? Nes sistema tapo jų tapatybe. Jų savęs jausmas, įsitikinimai, vertybės – visa tai yra susieti su tos sistemos iliuzijomis ir konstruktais. Grasinti reiškia grasinti viskuo, kas jiems brangu. Daugeliui lengviau apginti sistemą, nei susidurti su galimybe, kad jie buvo apgauti.

Sistemos gynimas: psichologinė reakcija

Kai Morpheus sako, kad "daugelis kovos, kad jį apsaugotų", jis kalba apie psichologinę tiesą: kognityvinį disonansą. Kai jiems pateikiama informacija, prieštaraujanti giliai įsitvirtinusiems įsitikinimams, žmonės patiria diskomfortą. Užuot suabejoję įsitikinimu ar pačia sistema, jie dažnai atmes naują informaciją, kad apsaugotų savo ego ir saugumo jausmą. Štai kodėl žmonės, kurie vis dar yra prisijungę prie sistemos, aršiai ją gins, net jei įrodymai rodo, kad ji sugadinta, žlunga arba pagrįsta melu.

Tiems, kurie nėra pasirengę atjungti, sistema simbolizuoja saugumą, tvarką ir žinomumą. Tai patogus proto kalėjimas, o žvelgti į tiesą reikštų ne tik šio saugumo jausmo, bet ir savo vaidmens sistemoje praradimą. Iliuzija suteikia jiems struktūrą ir nuspėjamumą, ir jie kovos, kad tai išsaugotų, net savo laisvės ir tiesos kaina.

Prisirišimas prie iliuzijos šiandieniniame pasaulyje

Šiuolaikiniame pasaulyje ši koncepcija yra nepaprastai aktuali. Sistema gali reprezentuoti įvairius šiuolaikinės visuomenės elementus – politines ideologijas, ekonomines struktūras, visuomenės normas ir net religines dogmas. Tie, kurie laikosi sistemos, dažnai tai daro iš baimės, nežinojimo ar kontrolės troškimo. Sistema per žiniasklaidą, švietimą ir valdžios institucijas programuoja žmones nuo mažens priimti tai kaip realybę. Jame pateikiamas pasakojimas: jei sunkiai dirbsite, laikysitės taisyklių ir priimsite savo vietą joje, jums pasiseks, būsite laimingi ir pasitenkinę. Tačiau mes žinome, kad tai tiesa ne visiems.

Pabudimo procesas reikalauja atitrūkti nuo šių pasakojimų ir suabejoti pačiu pagrindu to, kas priimama kaip tiesa. Tai yra hermetizmo esmė – praktika tirinėti paviršių, siekiant rasti gilesnes, apačioje slypinčias tiesas. Tačiau tie, kurie prisiriša prie sistemos, dažnai išjuoks, užpuls ar išstums kiekvieną, kuris išdrįs suabejoti jos autoritetu. Kodėl? Nes abejoti tuo reiškia abejoti pačiu savo tikrovės audiniu.

Atjungimas: sudėtingas, bet būtinas procesas

Atsijungimas nuo sistemos, panašiai kaip filme "Matrica", yra metafora pabudimui iš kolektyvinio sapno, kuris buvo parduotas masėms. Tai yra iliuzijos sluoksnių nulupimas, norint pamatyti pasaulį tokį, koks jis iš tikrųjų yra, o ne taip, kaip mums buvo liepta jį matyti. Tačiau šis procesas nėra lengvas. Tai apima ilgus metus trukusio kondicionavimo ir visuomenės programavimo išardymą. Tai reiškia susidurti su nepatogiomis tiesomis apie pasaulį ir, dar svarbiau, apie save.

Tiems, kurie pasiruošę atsijungti, kelionė yra išsivadavimo kelionė – laisvė nuo psichinės ir dvasinės vergijos, kurią primeta sistema. Tačiau daugeliui kitų pernelyg slegianti nežinomybės baimė, diskomfortas susidurti su giliai įsišaknijusiais įsitikinimais ir skausmas, kai atsisakoma ilgai laikytų iliuzijų.

Matricos prigimtis kaip kontrolės metafora

Hermetikos kontekste sistema reprezentuoja daugiau nei tik visuomenės kontrolę – ji reprezentuoja materialistinį, ribotą ir išorinį dėmesį, kuris laiko žmones įkalintus nežinojimo apie savo tikrąją prigimtį, kaip dieviškąją sąmonę. Sistema skatina susiskaldymą, baimę ir atsiskyrimą. Tai moko žmones sutelkti dėmesį į išorinį patvirtinimą, materialinę sėkmę ir galią prieš kitus. Tačiau iš tikrųjų, kaip moko hermetika, mes visi esame susiję, o tikroji galia slypi savęs pažinime ir įvaldyme.

Atsijungti nuo sistemos reiškia peržengti šiuos žemesnius, ego varomus troškimus ir pabusti gilesnėms dvasinėms tiesoms, kurios valdo visatą. Tai yra pripažinimas, kad išorinis pasaulis yra tik vidinės būsenos atspindys. Kai atsijungiame, susigrąžiname savo suverenitetą ir lygiuojamės į aukštesniuosius išminties, tiesos ir meilės principus.

Tačiau tie, kurie laikosi sistemos, lieka akli šiai tiesai, dažnai todėl, kad sistema apdovanoja atitiktį ir baudžia už nukrypimą. Jie mato, kad kiekvienas, kuris atsijungia, kelia grėsmę ne todėl, kad tie asmenys yra pavojingi, o todėl, kad jie meta iššūkį klaidingai sistemos teikiamai saugai.

Iliuzijos gynimas: baimės vaidmuo

Stipriausias sistemos ginklas yra baimė – nežinomybės baimė, baimė prarasti statusą, baimė suklysti. Ši baimė verčia žmones įnirtingai ginti iliuziją. Jie nukreipia šią baimę į išorę, atakuodami visus, kurie grasina sugriauti iliuziją, ant kurios jie sukūrė savo gyvenimą. Štai kodėl Morpheus sako, kad jie kovos, kad jį apsaugotų. Jie kovoja ne už sistemą, nes ja tiki – jie kovoja, nes bijo to, kas slypi už jos ribų. Jie bijo tiesos.

Hermetinėje filosofijoje baimė kyla iš nežinojimo, o priešnuodis baimei yra žinojimas – gnosis, tiesioginis tiesos patyrimas. Kai žmogus pradeda matyti už iliuzijos ribų, baimė pradeda tirpti. Sistemos kontrolė susilpnėja, nes jos galia slypi tam, kad žmonės neliktų tamsoje, atitrūkę nuo savo tikrosios esmės. Tie, kurie jos laikosi, tai daro ne todėl, kad sistema jiems tarnauja, o todėl, kad jie nežino, kas jie be jos.

Perėjimas už sistemos ribų

Tiems, kurie išjungė arba ruošiasi tai daryti, labai svarbu atsiminti, kad ne visi yra pasiruošę. Panašiai kaip Neo, turime naršyti po pasaulį suvokdami, kad daugelis vis dar yra savo proto kaliniai, laikomi iliuzijos nelaisvėje. Tačiau užduotis nėra priversti ką nors pažadinti; veikiau toliau gyventi tiesoje, kaip šviesos švyturiuose, sėti sėklas tiems, kurie pasiruošę matyti anapus šydo.

Morpehous žodžiai slepia amžiną tiesą: daugelis nėra pasiruošę atsijungti, nes nėra pasirengę susidurti su realaus pasaulio chaosu, kuriame reikia iš naujo išnagrinėti jų suvokimą, įsitikinimus ir tapatybę. Ir tie, kurie laikosi sistemos, ir toliau ją gins, kol ras drąsos pažvelgti toliau.